Dirbome slaugos namuose, kuriuose yra somatinis ir demencinis skyriai. Nuvykus į darbo vietą apmokymai truko dvi savaites. Kolegės buvo labai malonios, stengėsi viską papasakoti, suteikdavo visą reikalingą pagalbą. Mokėmės pagal tam tikrą darbų sąrašą.

Darbo perspektyvos užsienyje vilioja ne vieną lietuvį. Išmėginti jėgas svetur ryžtamasi dažniausiai dėl dviejų priežasčių – ieškant geresnio darbo arba norint įgyti daugiau patirties. Medicinos specialistai, o konkrečiau – bendrosios praktikos slaugytojai – ne išimtis.  Tačiau norint pakelti kvalifikaciją bei pasisemti daugiau žinių galima ne tik emigruojant.

Apie išvykimą ilgam laikui niekada negalvojau, tačiau neslėpsiu, kad finansinė padėtis netenkino. Turiu tris vaikus, du iš jų studijuoja aukštosiose mokyklose, tad natūralu, jog finansinis klausimas mūsų šeimai labai aktualus. Taigi pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau priimti šį iššūkį, buvo siūlomas atlyginimas. Žinoma, apsisprendimui įtakos turėjo ir pats darbo principas – keturias savaites dirbama Norvegijoje, dvi savaites ilsimasi Lietuvoje.